- piemenuoti
- piemenúoti, -úoja, -ãvo 1. intr. Slnt, Šts nerimtai, piemeniškai elgtis: Kam reik piemenúoti, jug nesat piemenys! Nt. Nepiemenúok, nebūk mažas vaikas, jei sakai, – sakyk! Užv. Ką čia dabar piemenúoji, rodos, jau nebemažas esi! Srv. | refl.: Nepiemenúokis, t. y. nedaryk kaip piemuo, kaip beprotis! J. Ana žino, kad aš nepiemenuosiuos, t. y. neisiu atgal pas ją gyventi J. Rakštienė liūb piemenúosis piemenúosis, o kas iš to! Trk. Nu eik šalin, nepiemenúokias – paseno, o proto neįgavo! Lkv. Nesipiemenúok, juk prapilsi (nepataikysi įpilti) Vkš. 2. tr. vadinti piemeniu: Jis kitą piemenúoja Šd. | refl.: Barasi, piemenúojasi baisiausiai Snt. \ piemenuoti; išsipiemenuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.